skirtuvės

skirtùvės sf. pl. (2) Š, NdŽ, skìrtuvės (1) NdŽ; LL240, Rtr 1. skyrybos, ištuoka: Mūsų skirtuvių byla truko ilgokai rš. 2. BŽ472,476 skyrimasis, atsiskyrimas: Anuodum darys skirtuvès, t. y. atskirs juosius J. Bus skirtùvės, kad vaikai skirsis nuo tėvų J. 3. skirstymasis: Vakaras atėjo, skirtùvės turgaus Rm. 4. rinkimai: Nieko netrukus susirinko vyskupai, kunegai ir žmonės į skirtuves M.Valanč. 5. NdŽ atsirinkimas, pasirinkimas: Sušaukęs jos tėvas daugybę karalaičių an skirtùvių, dukteriai aštriai prisakė tą vieną per vyrą sau pasirinkt, kurio ji tik norinti Jrk114.